Vilniaus Žemutinėje pilyje, Valdovų rūmų vietoje, žmonių gyventa ir medinių statinių būta jau IV – VIII a. Ilgainiui gyvenvietė, greičiausiai dėl tinkamos geografinės padėties, virto pilimi. Nuo XIII a. antros pusės šioje vietoje pradėta mūrinė statyba, kuri ypač suaktyvėjo Vytenio ir Gedimino valdymo laikais. Bene kiekvienas Lietuvos valdovas toliau modernizavo savo rezidencijas Aukštutinėje bei Žemutinėje pilyse, Žemutinė pilis buvo apjuosta mūrine siena su bokštais. Iki pat XV –VVI a. sandūros su Vilniaus Žemutinėje pilyje buvusia didžiojo kunigaikščio buveine konkuravo tiek Aukštutinės pilies rūmai, tiek ir Trakų salos pilis. Yra žinių, kad jau Vytautas buvo apsistojęs Vilniaus Žemutinėje pilyje, nors dažniausiai didieji kunigaikščiai keliaudavo po visą šalį ir neapsistodavo vienoje vietoje.

Manoma, kad būtent Aleksandras Jogailaitis XV a. pabaigoje pradėjo rekonstruoti Žemutinėje pilyje buvusią viduramžišką aptvarinę pilį į reprezentacinius rūmus. Čia iš Aukštutinės pilies turėjo būti perkelta valdovo rezidencija. XVI a. pirmoje pusėje sostinę ir pilis nusiaubė keli dideli gaisrai. Po jų didelę įtaką rūmų statyboms turėjo Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca. Ji siekė Vilniaus rūmus paversti modernia reprezentacine rezidencija. Renesanso epochos Vilniaus rūmų plėtra siejama su Žygimantu Augustu. Pagrindinis jo tikslas buvo greta tėvams priklausiusių Senųjų rūmų pastatyti sau Naujuosius rūmus. Vazų dinastijos atstovai rūmams taip pat skyrė daug dėmesio. Po 1610 m. gaisro jie buvo pastatyti šiaurietiško manierizmo stiliumi. XVII a. trečiajame dešimtmetyje jie vėl buvo perstatyti, įgavo ankstyvojo itališko baroko bruožų. XVI – XVII a. – Vilniaus rezidencijos klestėjimo laikotarpis. Čia buvo priimta daugybė svarbių svečių, teiktos privilegijos, kaldinti pinigai, vyko teismai ir panašiai. Vilniaus rūmų klestėjimas baigėsi 1655 m., kai Lietuvos sotinę užėmė Maskvos ir Kazokų kariuomenė ir šešis metus čia šeimininkavo. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo rusų valdžia ėmė sąmoningai griauti valstybingumo ženklus ir, žinoma, išlikusius rūmų mūrus.

Rūmų teritorijos archeologiniai tyrinėjimai buvo pradėti tik 1987 m. 2000 – 2001 m. Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atstatymo. Rūmuose veiks nuolatinės ekspozicijos su iš dalies atkurtais istoriniais interjerais, taip pat bus vykdoma aktyvi edukacinė veikla, rengiamos parodos, koncertai, konferencijos, vyks valstybės reprezentaciniai renginiai.

1 Artimiausi renginiai

Rūšiuoti:

2019 m. sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija, sukūrusi unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai esminis įvykis Lietuvos valstybingumo raidoje. 1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų. Šis istorinę reikšmę turintis susitarimas yra gyvybinga lietuvių ir lenkų tautas siejanti tradicija, neišsemiama diskusijų versmė istorikams ir įkvėpimo šaltinis menininkams. Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) rengia tarptautinę parodą, kurioje bus eksponuojamas įspūdingas, savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“. Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų. Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas […]

Pirmadienis

-

Antradienis

10.00–18.00

Trečiadienis

10.00–18.00

Ketvirtadienis

10.00–20.00

Penktadienis

10.00–18.00

Šeštadienis

10.00–18.00

Sekmadienis

10.00–16.00

Įkeliama…

Parašyk atsiliepimą

captcha-input
Jūsų įvertinimas
Vieta
Paslaugos
Parkingas
Įkeliama ...
Jūsų įvertinimas sėkmingai išsiųstas
Prašome užpildyti visus laukus
Captcha check failed