Lukiškių dominikonų vienuolyno ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios statiniai užima dabartiniame Vilniaus centre, Lukiškių aikštės, Vasario 16-osios, Goštautų ir Vaižganto gatvių ribojamą teritoriją.

Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t.y. gegužės 1-ąją. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4000 auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti, laidodami neturtinguosius, nemokamai atlikti bažnytines apeigas.

Karai ir neramumai mieste neaplenkė ir Lukiškių konvento statinių. XVII a. II-oje pusėje jie, būdami mediniai, net kelis kartus degė (1655 ir 1684 m.), todėl 1690 m. toje vietoje pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Jos statyba užtruko iki 1727 m. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais – 1711, 1738 ir 1739. Varpai turėjo vardus – Jokūbas, Dominykas, Pilypas.

Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas. Jį iš Rusijos apie 1649 m. parsivežė Lietuvos artilerijos generolas ir Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas-Gosievskis. Iš pradžių paveikslas kartu su kitu Dievo Motinos atvaizdu buvo laikomas namų koplyčioje Dumblio dvare, netoli Seinų. Iš ten abu buvo perkelti į Seinų dominikonų bažnyčią. 1684 metais Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdą, dengtą sidabro aptaisais, konvento prioras padovanojo Lukiškių dominikonams.

1948 metais bažnyčią uždarius ir čia įrengus vaisių-daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėlį, paveikslas dingo.Tik 1998 m. paaiškėjo, kad jis pusę šimtmečio buvo saugomas Vilniaus Šv.Rapolo bažnyčioje, iš kurios, atsikūrę domininkonai prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, savo šventenybę susigrąžino.

1713-1739 metais prie bažnyčios pristatyti mūriniai vienuolyno namai. Jie buvo dviaukščiai, „L” raidės formos, o XVIII a. pabaigoje pristačius dar vieną korpusą, įgavo „Z” raidės formą. Vienoje vienuolyno koridoriaus pusėje buvo išdėstytų 10 celių. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė patys tėvai dominikonai. 1844 metais iškeldinus venuolius, bažnyčia ir prie jos buvusios patalpos perėjo parapijos žinion.

1992 m. bažnyčią grąžinus tikintiesiems, po metų vienuolyne apsigyveno atsikūrę dominikonai. Čia įsteigtas Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikonų generalinio vikariato, centras.

Nuo 1948 m. neveikusią ir su labai sunykusiu interjeru bažnyčią 1992 m. imta restauruoti. Didįjį altorių atnaujino Č. Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras ­ K. Norkūnas. Po restauracijos į šį interjero akcentą sugrįžo garsaus tapytojo P.Smuglevičiaus drobė „Šventieji apaštalai Jokūbas ir Pilypas.“ Atlikti istoriniai-menotyriniai tyrimai padėjo nustatyti, kad dalis altorinių paveikslų („Šv. Tomas Akvinietis”, „Šv. Dominykas”, „Šv. Juozapas”, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu”, „Šv. arkangelas Mykolas”, „Šv. Jokūbas”, „Šv. Kotryna Sienietė”) po 1948 m. uždarymo pateko į Žvėryno Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, o fundatoriaus portretas papildė Nacionalinės paveikslų galerijos ekspoziciją. Keletas jų jau sugrįžo į savo senąją vietą.

1 Artimiausi renginiai

Rūšiuoti:

Nuo 2011 m. rengiamas Tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis suburia profesionalius, daugiausiai choro menui atstovaujančius Lietuvos ir kviestinius užsienio kolektyvus. Kiekvieną rudenį jie sakraliais garsais sušildo festivalio „namus” – Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią – bei kitas koncertines erdves. Festivalio koncertai kasmet suskamba Kaune, o nuo 2017 m. geografija išplėsta ir į Alytų, kuris, tikimasi, taps dar viena kasmetine Šv. Jokūbo festivalio koncertų vieta. Taip pat festivalis yra suteikęs galimybę profesionaliuoju menu pasigėrėti rajonų gyventojams iš Trakų, Šalčininkų, Vievio, Videniškių. Festivalis kilo iš bendros choro „Vilnius” ir brolių dominikonų iniciatyvos priartėti prie žmogaus per choro meną, kartu turint visuomeninių siekių – šalia Pilypo ir Jokūbo bažnyčios įkurti Vilniaus karilioną ir atgaivinti Lukiškių aikštę kaip kultūrinės traukos centrą. Choras „Vilnius”, rengdamas festivalį, iki šiol bendradarbiauja broliais dominikonais, o skleidžiama sakraline muzika – parodant daugybę jos spalvų – gali gėrėtis visi norintieji (festivalio renginiai nemokami). Festivalis nemažai dėmesio skiria lietuvių, taip pat moderniai bei šiuolaikinei muzikai, taip plėsdamas klausytojų akiratį ir sakralinės muzikos ribų suvokimą. Šalia nuolat dalyvaujančių kolektyvų iš Lietuvos – choro „Vilnius”, Šiaulių vastybinio kamerinio choro „Polifonija”, VU giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis”, Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika” ir kitų – festivalį kasmet savitomis spalvomis papildo svečiai […]

Pirmadienis

10:00 – 19:00

Antradienis

10:00 – 19:00

Trečiadienis

10:00 – 19:00

Ketvirtadienis

10:00 – 19:00

Penktadienis

10:00 – 19:00

Šeštadienis

10:00 – 19:00

Sekmadienis

08:00 – 19:00

Parašyk atsiliepimą

captcha-input
Jūsų įvertinimas
Vieta
Paslaugos
Parkingas
Įkeliama ...
Jūsų įvertinimas sėkmingai išsiųstas
Prašome užpildyti visus laukus
Captcha check failed